ERELIS, KAKTUSAS IR GYVATĖ

Indėnai actekai vertėsi medžiokle, klajojo po šiaurės Meksikos dykumas. Maždaug 1200 metais jie persikėlė piečiau į derlingą slėnį. Legenda byloja, kad jų saulės dievas Huitzilopochtli liepęs jiems apsigyventi ten, kur actekai rasią ypatingą ženklą - ant kaktuso tupintį erelį, pasičiupusį gyvatę. Maždaug 1352 metais actekai rado tai, ko ieškojo, Texcoco ežero pelkėtoje saloje. Čia jie pasistatė kaimą ir pavadino jį Tenochtitlan'u, t. y. "opuncijų vietove".

KANALŲ MIESTAS

Actekai paruošė žemę, ją melioravo. Jie padidino salą, iš seklaus ežero dugno išsėmę dumblą ir įrengę nendrių plaustus. Šie plaukiojantys sodai buvo labai derlingi ir naudojami daržovėms auginti. Geriamasis vanduo buvo tiekiamas vandentiekiu. Maždaug iki 1415 metų Tenochtitlan išaugo į miestą su namais, šventyklomis ir rūmais iš akmens. Kaip šių dienų Venecija, jis buvo salų miestas, sujungtas kanalais, o sausuma - pakeliamais lieptais.

PIRAMIDINĖS ŠVENTYKLOS

Tenochtitlan'e galėjo gyventi maždaug šimtas tūkstančių gyventojų. Apie 1500 metus jis, ko gero, buvo didžiausias pasaulio miestas. Svarbiausioje aikštėje, supama sienos, stovėjo vedančiais į dvi šventyklas. Šios buvo puoštos drožiniais ir tapyba. Viena šventykla priklausė Huitzilopochtli'ui, kita lietaus dievui Tlaloc'ui. Šventyklų žyniai aukojo žmones dievams, akmens peiliais išpjaudami širdis.

IMPERIJOS SUŽLUGDYMAS

XVI amžiuje atplaukusius į Ameriką ispanus nustebino actekų turtai ir didybė. Ispanams krito į akį Tenochtitlan'o miesto švara. Keliai buvo valomi, o šiukšlės išvežamos laiveliais. Netrukus atėjūnai ėmė pulti. Actekų imperatorių Montesumą ispanai nužudė, o Tenochtitlan'ą 1521 metais sugriovė. Taip buvo sužlugdyta actekų valstybė. Bene didžiausias dabarties pasaulyje Mexico miestas pastatytas ant kadaise didingo Tenochtitlan'o griuvėsių.